Makbetas

Vieno populiariausių norvegų detektyvų rašytojo Jo Nesbo duoklė amžinai literatūros klasikai – „Makbetas“. Autorius lieka ištikimas detektyvo žanrui ir kuria meilės ir kaltės, politinių ambicijų ir godumo kupiną istoriją, kuri tyrinėja tamsiausius žmogaus prigimties pakraščius ir nusikalstamus troškimus.


2016 metais buvo minimos Viljamo Šekspyro 400-osios mirties metinės. Šia proga leidykla „Hogarth Press“ inicijavo projektą, kuriame dalyvavo žymiausi šiuolaikiniai rašytojai. Jie turėjo perkurti ir iš naujo perpasakoti anglų genijaus kūrinius šiandienos auditorijai. Garsusis norvegų detektyvų autorius Jo Nesbo pasirinko „Makbetą“ ir sukūrė tamsų detektyvą apie aštuntojo dešimtmečio nusikaltėlius ir juos gaudantį inspektorių Makbetą.


Niūriame ir lietingame aštuntojo dešimtmečio mieste policijos pajėgos sunkiai kovoja su nesiliaujančiais narkotikų prekeivių nusikaltimais. Policijos vadas - tikras idealistas: svajonė miestelio žmonėms, bet košmaras nusikaltėliams. Narkotikų prekybą valdo du narkotikų baronai, iš kurių vienas – tikras manipuliacijų meistras – turi ryšių su aukščiausia valdžia ir ketina jais pasinaudoti...

Inspektorius Makbetas – linkęs į žiaurumą ir paranoją žmogus. Ar pavyks nusikaltėliams juo manipuliuoti?


Kai policijos reidas prieš narkotikų prekeivius tampa kruvinesnis nei turėjo būti, inspektoriui Makbetui ir jo būriui tenka išsrėbti visą košę. Jis pats buvo priklausomas nuo narkotikų ir jo praeitis ne itin švari. Tačiau inspektorių Makbetą lydi sėkmė. Jis nesunkiai galėtų pasiekti taip trokštamos galios, pinigų ir pagarbos. Vis dėlto tokie kaip Makbetas į viršūnes neužkopia. Ką Makbetas pasiryžęs padaryti, kad gautų tai, kas jam priklauso?


Jo Nesbo teigia, kad labiausiai V. Šekspyro „Makbetas“ jį traukė dėl pagrindinio herojaus vidinių prieštaravimų. Tačiau autorius tikina turėjęs sunkumų su kai kuriomis originalaus kūrinio detalėmis. Vis dėlto detektyvų kūrėjas greitai tragedijos veiksmą perkėlė į pavojingą 8-ojo dešimtmečio miestą, karalius iš Šekspyro dramos pavertė policijos vadovais, o raganas – narkotikų prekeiviais.


„J. Nesbo išlaiko pusiausvyrą tarp originalaus kūrinio, neišduodamas savo kaip rašytojo interesų: niūrios vietovės, ištikimybė ar jos trūkumas tarp nusikaltėlių, gudrūs pabėgimai iš sudėtingiausių vietų ir panašumai tarp policininkų bei nusikaltėlių, kuriuos jie gaudo“.

The Washington Post