Mirtinas arkebuzos šūvis

...norint iš muškietos kulką paleisti, reikia vamzdį padėti ant tokios specialios į žemę įsmeigiamos atramos... O štai arkebuza trumpesnė, ja be atramos galima šauti, bet vis vien nelengva.

Lietingą vasarą į Vilnių renkasi bajorai, atvykstantys į šaukiamą seimą, – valstybė rengiasi karui Livonijoje ir karalius Žygimantas Augustas tikisi jų paramos. Pro šalį dardančias prašmatnias bajorų karietas budelio mokinys Adas stebi abejingai: nors vilniečiams atvykėliai kelia nemenkų rūpesčių, bet budelio namus visi kaip vienas aplenkia. Be to, jis turi savų rūpesčių, nes budelienė laukiasi, o nuo būsimo kūdikio priklauso jo paties likimas. Vis dėlto Adas nuobodžiauja neilgai ir netrukus net graužačiai laiko nelieka. Jį pasiekia nerami vaito žinia: arkebuza nušautas į Vilniaus seimą atvykęs bajoras, ir ne bet kur, o pačiame Vilniaus parapinės bažnyčios šventoriuje. Rotundas kaltina Vilniaus prieigų plėšikus, bet pasipiktinę bajorai šnairuoja į gerą jo bičiulį, abiejų teisių daktarą Petrą Roizijų. Padėti Adui išspręsti sudėtingą bylą Rotundas skiria Trakų vaivados Mikalojaus Radvilos sekretorių nenuoramą Andrių Volaną.

Sekdami painiais nelaimėlio bajoro takais, įtardami net sąmokslą, padedami ištikimųjų Ado bičiulių galiūno Močio ir sumaniosios Benignos, sekliai neria į slaptą miesto ir miestiečių gyvenimą, o prieš mūsų akis skleidžiasi gyvas, judrus, triukšmingas, sklidinas pribloškiančių paslapčių ir nerimastingų prieškario nuotaikų, bet didingas ir spalvingas XVI a. Vilnius.