Q : romanas

Romanas “Q” pasakoja apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, istorijos metu pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religinėse disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio,  įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį (1517–1555 m), pasakojamą per  protagonisto atminties nuotrupas, staigius kinematografiniu stiliumi aprašomus mūšių prisiminimus, supintus su paslaptingojo protagonisto priešo Q laiškais kardinolui Giovanni Pietro Carafa (būsimajam popiežiui Pauliui IV). Paslaptingasis Q – tai mažai kam pastebimas ir slaptuose valdžios koridoriuose besisukiojantis bažnyčios informatorius Qoelet, kurio užduotis yra infiltruotis į maištininkų gretas ir juos išduoti. “Q” išleistas 1999 m. iškart susilaukė ypatingo skaitytojų susidomėjimo ir sėkmės. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas  tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu “Rožės vardas”.    Romanui lietuviškąją pratarmę parašė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė, o baigiamąjį žodį apie šio romano autorių kolektyvą ir sukūrimo aplinkybes parašė Genujos universiteto užsienio kalbų bibliotekos vadovas Simone Talone.

Wu Ming (išvertus iš kinų mandarinų kalbos gali reikšti “be vardo” arba “penki vardai”) – penkių italų autorių, dirbančių Bolonijos mieste, kolektyvas. “Q” – reikšmingiausias jų kūrinys, tačiau autoriai jį pasirašo Luther Bissett vardu. Kūrėjai akcentavo, jog autoriaus vardas neturi nulemti požiūrio į romaną bei atsiliepimų apie jį.  1994 – 1999 m. Italijoje išplito personažas vardu Luther Blissett.  Po šiuo slapyvardžiu viešumon skleisti savo mintis ir darbus pradėjo nemažai menininkų, visuomenės aktyvistų ir žiniasklaidos maustymu užsiiminėti mėgstančių asmenų. Luther Blissett melagingą informaciją pateikdavo kaip tikrą ir taip keldavo sąmyšį bei paniką visuomenėje. Tai buvo protesto prieš valdžią forma. Šiame kontekste pasaulį išvydo ir “Q”, o Wu Ming tapo šio judėjimo, žinomo “Luther Blissett project” dalimi. Daugiau apie šį judėjimą rašoma Simone Talone straipsnyje, esančiame šioje knygoje.