Gauručių legendos. Uragano nub lokšti Klaipėdon

Apysaka „Gauručių legendos: uragano nublokšti Klaipėdon“ skirta 8–14 metų vaikams. Joje viskas prasideda nuo baisaus uragano, kuris praūžė vieną naktį pajūryje. Taip prie Plocio ežero gyvuojantys gauručiai, uragano nublokšti, atsiduria Klaipėdoje. Vieni nukrinta prie Malūno tvenkinio, kiti prie Danės upės, dar kiti prie Draugystės tvenkinių, na, o pagrindinis knygos veikėjas gaurutis Ožu įkrenta į penkto aukšto balkoną, kur jį pastebi dešimties metų berniukas Andrius. Jis bando gaurutį prisijaukinti. Pradžioje su juo elgiasi kaip su kokiu žvėreliu, pasiūlydamas jam riešutų ir vandens. Paskiau Andrius pastebi, kad gaurutis Ožu yra žymiai supratingesnis, nei koks žiurkėnas, katė ar šuo. Jis pradeda mokyti gaurutį Ožu visokiausių dalykų – tarti lietuviškus žodžius, mokyti jį aritmetinių veiksmų. Gaurutis yra linkęs mokytis ir mokosi su tokiu užsidegimu, kokio trūksta net pačiam Andriui, bet tik trumpam. Jis nustemba, kad gaurutis turi savo kalbą, kurią jis irgi pradeda mokyti berniuką.

Gauručiai – nedidelio ūgio. Atsistoję jie atrodo didesni už ištiestą berniuko delną. Turi aukštą ir plačią kaktą, dvi kojas ir dvi rankas su trimis pirštais, dvi stačias ausis ant viršugalvio. Jie dviakiai, turintys riestą kumpą nosį ir burną. Taip pat gauruoti, išskyrus pėdas, delnus ir veidą.

Dainiaus Sobeckio knygoje „Gauručių legendos: uragano nublokšti Klaipėdon“ gauručiai tarpusavyje bendrauja savo kalba. Apysakoje Andrius su Vilte mokosi gauručių kalbos, o Ožu – lietuvių kalbos. Knygos gale pateiktas trumpas gauručių kalbos žodynėlis. Žodynėlyje pateikta apie 400 gauručių kalbos žodžių. Taip pat po žodynėlio pristatyta ir trumpa gauručių kalbos gramatika.