Erdvės sintaksė urbanistineianalizei: koncepcijos, apskaič

Miestas – kompleksinis organizmas, tad vystant jo erdves yra svarbu ­kompleksiškai ir argumentuotai modeliuoti galimus vienokių ar kitokių sprendimų poveikius urbanistinio audinio funkcionavimui. Atgavus ­nepriklausomybę iš esmės pakito Lietuvos miestų funkcionavimo sąlygos: direktyvumą pakeitė pasirinkimų laisvė ir būtinybė sprendimus derinti su visuomene; vieną užsakovą – įvairios interesų grupės, konkrečius ­planus – perspektyvų neapibrėžtumas, autoriaus kūrybinio subjektyvumo dominavimą – kiek įmanoma didesnio ir apskaičiuojamo objektyvumo ­būtinybė ir kt. Nepaisant naujų aplinkybių, Lietuvos (dažnai ne tik jos) urbanistika stokoja dinamiškų, efektyvių, kokybinius urbanistinės sistemos ypatumus kiekybiškai aprašančių modelių, be kurių iš esmės neįmanoma tikslingai užtikrinti darnaus miesto, kaip erdvinės-kultūrinės sistemos, vystymosi. Erdvės sintaksės metodas, pagrįstas matematiniais modeliais, buvo ­sukurtas aštuntame XX a. dešimtmetyje Bartleto architektūros mokykloje Londone. Nuo to laiko gausios pasaulio mokslininkų bendruomenės ­pastangomis jis yra nuolatos tikrinamas, gerinamas ir plėtojamas. Metodo esmė: remdamasi empiriniais stebėjimais bei miesto erdvių kaip tinklo samprata ir taikydama matematinį grafų modelį, urbanistinę erdvę erdvės sintaksė įvardija kaip socialinių-ekonominių-kultūrinių ­procesų pagrindą; architektūrą, urbanistinį dizainą ir planavimą bei ­transporto planavimą modelis kompleksiškai sujungia į vieną modelį, ­kuris gali būti pritaikytas tiek miesto mikro-, tiek makrolygmenims. Erdvės sintaksė įgalina ne tik geriau suprasti esamą urbanistinę padėtį, bet ir numatyti vienų ar kitų planuojamų pokyčių poveikį visam miesto erdvių tinklui ar jo daliai. Naujausi tyrimai padeda net kiekybiškai įvertinti miesto erdvių tinklo suvokimo ypatumus – socialinį-erdvinį skaitomumą, visuomeninio transporto maršrutų poveikį erdvių funkcionavimui ir kt. Erdvės sintaksės modelis, teorija ir mąstymo apie miestą būdas teikia galimybę miestokūros procesus atpažinti, suprasti ir dažnai – evoliuciškai tęsti. Dėl kompleksinės integruojančios kilmės erdvės sintaksę galima ­naudoti ir kaip modeliavimo pagrindą derinant skirtingas miestokūros ­proceso dalyvių nuomones bei interesus. Matematinis aparatas modelį ­įgalina taikyti parametriniam projektavimui ar dirbtinio intelekto ­sistemoms. Vadovėlis skirtas tiek architektūros studentams, tiek turintiems patirties urbanistams. Supažindinama su pamatinėmis ir pažangesnėmis erdvės sintaksės koncepcijomis, atliktais apskaičiavimais. Knyga gausiai iliustruota autoriaus tyrimų pavyzdžiais, ir jie gana sudėtingą medžiagą daro ­suprantamesnę, skatina pačius leistis į naują miesto pažinimo nuotykį, kad mūsų miestai taptų iš esmės efektyvesni ir darnesni. Kęstutis Zaleckis – KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius, pagrindinis mokslinės grupės „Kultūrinė ir erdvinė aplinka” tyrėjas. Autorius gimė 1969 m. Kaune. Architekto ­diplomą įgijo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete; humanitarinių mokslų, menotyros daktaro disertaciją apgynė 2002 m. birželio 28 d. Architektūros ir statybos institute ir Vytauto ­Didžiojo universitete. Nuo 1991 m. ėjo įvairias pareigas ASI, nuo ­2002 m. – KTU Statybos ir architektūros fakultete. ­2006–2017 m. – KTU SAF Architektūros ir urbanis­tikos katedros vedėjas, 2015 m. stažavo privačiame Sopoto technikos universitete. Apgynęs daktaro disertaciją, paskelbė ­daugiau nei 60 mokslinių straipsnių ir kitų publikacijų, tarp jų – monografiją (su bendraautoriais) „Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose” (2015), ­mokomąją knygą (su J. Vitkuviene) „Urbanistikos istorijos bruožai” (2011) ir kt. K. Zaleckio mokslinių interesų sritis – kiekybiniai kompleksiniai urbanistinių struktūrų modeliai, ­kuriuos taikant, sąlygiškai paprastomis taisyklėmis aprašomi sudėtingi miesto gyvenimo reiškiniai. ­Erdvės sintakse autorius nuodugniau pradėjo ­domėtis 2012 m. K. Zaleckis dėsto erdvės sintaksės discipliną ­Kauno technologijos universitete.