Lietuvos nacionalinė filharmonija

„Perpetuum mobile“ – tokiu šūkiu Lietuvos nacionalinė filharmonija paženklino jubiliejinį – 70-ąjį sezoną 2010–2011-aisiais. Amžinojo variklio, nenutrūkstamo veiksmo įvaizdis galėtų būti ne tik proginė didžiausios mūsų šalies koncertinės įstaigos veiklos metafora, bet ir taikli nuoroda į visą jos istoriją, nuolatinę sezonų, atlikėjų, kūrinių ir klausytojų kaitą.

Įkurta 1940-aisiais, per septynis dešimtmečius kartu su šalimi išgyvenusi visus istorinius, politinius, ideologinius virsmus, Filharmonija niekada neišsižadėjo pačiame jos pavadinime užkoduotos misijos ugdyti meilę muzikai, garsų harmonijai. Ir daryti tai aukščiausiu lygiu – skleidžiant profesionalųjį meną Lietuvoje ir pasaulyje.

Kartu su Filharmonija išaugo kelios muzikų ir muzikos gerbėjų kartos, šimtai talentingiausių lietuvių ir kitataučių atlikėjų koncertų, kompozitorių opusų kūrė ir kuria gyvą muzikos istoriją. Ir šis judėjimas nenutrūkstamas. Perpetuum mobile.

Dabar po Filharmonijos stogu susitelkusios brandžiausios Lietuvos meno pajėgos – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, ansamblis „Musica humana“. Šiandien sunku aprėpti tiek Filharmonijos, tiek jos kolektyvų nueitą kelią – turiningą, kupiną ieškojimų ir atradimų, trykštantį meninėmis versmėmis, intriguojantį klasikos šedevrais ir dabarties autorių kūriniais, scenoje pasirodančiais pasaulinio garso solistais bei dirigentais. Šis leidinys – mėginimas glaustai jį apžvelgti, priartėti prie viršukalnių, išryškinti tradicijas, pagerbti žmones, paskyrusius savo gyvenimą tarnystei muzikos menui.