LIETUVIŠKAI
Šis mano fotografijų ciklas yra lyg monologas, o sykiu, cituojant Arvydą Šliogerį, ir „…dialogas su pačiais daiktais ramybėje ir nuolankume“. Dar pridurčiau – kažkokiame transcenduojančiame pakylėjime, kurį sukelia nuostaba, tas amžinas vaikystės potyris akistatoje su įvairiausiais natūros ir kultūros pavidalais. Potyris, įvykęs labai konkrečioje erdvėje ir konkrečiame, taip pat ir begaliniame laike.
Fotografijos, iš kurių sudariau knygos rinkinį, yra iš mano vadinamojo „vertikalaus“ periodo, kai jutau poreikį idėją plėtoti polifoniškai, lyg rašyčiau partitūrą orkestrui. Pradėjęs mintį vienoje vertikalėje, tęsiu ją kitoje, jungdamas fotografijas poromis. Ir iš jų, atvartas po atvarto, dėlioju savo asmeninių išgyvenimų naratyvą.
Algimantas Kunčius
IN ENGLISH
This series of my photographs is like a monologue, and at the same time like ‘a dialogue with things themselves, carried on in peace and reverence,’ as Arvydas Šliogeris says. I would als add that it is carried on in some transcending elevation, generated by wonder, that eternal childhood experience, in the face of various forms of nature and culture. An experience that took place in a very specific place, and in a specific, but also infinite, time.
The photographs which I selected for the book are from my ‘vertical’ period, when I felt the need to develop an idea polyphonically, as if I was writing an orchestral score. Having started the idea in one vertical, I continue it in another, putting the photographs together in pairs. Through them, one page after another, I assemble a narrative of my own personal experiences.
